Puodelis su katėmis
Šitas puodelis -mano geriausios draugės dovana mamai. Jos mama turi tris kates, kurios yra be galo mylimos ir gerbiamos. Katinas Kilka anksčiau gyveno pas mano draugę, bet jai pastoviai dirbant ir mažai būnant namie, jis jautėsi vienišas ir liūdėjo. Tada draugės mama nenorom, bet buvo įtikinta jį priglausti. Taigi, Kilka buvo pirmasis tuose namuose, ten užaugo ir tapo labai keistu katinu. Bagira ir Ryžius -priglausti gatvinukai. Visgi matyt šie padarėliai "nusipelnė gyventi geriau", nes dabar jų lepinimui nėra ribų :)
Bagira
Kilka
Ryžius
"Vapiano" sienos
Su šiuo darbu man teko kelias naktis pagyventi PC "Europa" esančiame restorane "Vapiano". Kadangi dienomis ten buvo daugybė darbininkų, personalo apmokymai ir daug kitokio šurmulio artėjant prie atidarymo, man dirbti teko naktimis. Kadangi esu pelėda, tai problemų man nesukėlė.
Užduotis -naudojantis projektoriumi, iš skaidrių perpiešti ant sienos dailininko Dominik Monheim sukurtą piešinį kreida, tada kai kur paspalvinti akriliniais dažais, ir galiausiai užpurkšti fiksatoriumi. Pirmą dalį piešiau įsikūrusi ant pastolių -ant vienų aš pati, ant kitų projektorius. Užsilipi ant pastolių, susireguliuoji vaizdą iš projektoriaus, nupieši gabaliuką piešinio (kiek telpa vienoje skaidrėje), tada lipi žemyn, perstumi abejus pastolius, ir vėl iš pradžių. Prie antros sienos buvo kolonų, tad dveji pastoliai nebetilpo, teko piešti atsistojus ant kopečių, o ant pastolių tik projektorius stovėjo.
Nebuvo taip lengva, kaip galėtų atrodyti, nes pradžioje patalpose ir ant pastolių buvo daug dulkių, piešti teko beveik visą laiką iškėlus rankas, ir piešiant iš viršaus byrėjo kreida. Nuo statybinių ir kreidos dulkių net akis graužė (maniau jau negalėsiu tęsti darbo dėl to). Dar viena linksma dalis -pastolių stumdymas ir kopėčių tampymas.
Spalvinimas buvo lengviausia ir maloniausia dalis, įveikiau ją per naktį, o ryte purškiau fiksatorių. Tada ir paaiškėjo, kuri darbo dalis sunkiausia... Jau po dviejų fiksatoriaus skardinių paskaudo pirštus, o išpurškus jų 10 pirštai nustojo lankstytis, o riešus dar kelias dienas skaudėjo.
Bet palengvėjimas ir džiaugsmas baigus darbą viską atperka, ir dabar visai smagu prisiminti. 
Bokalas
Šį bokalą išgraviravau dar vasaros pradžioje, bet nufotografavau paskubomis, telefonu, ir užmiršau tą nuotrauką. Neseniai ją perkėliau į kompiuterį, tad įkeliu ir čia.
Bokalas -vienos draugės dovana vyrui, gimtadienio proga. Vyras rimtas alaus mylėtojas, tad nuo šiol, betkuris alus įpiltas į tą bokalą, taps jo vardiniu alumi :) Logotipas ant bokalo kurį laiką priklausė Lietuvos Aludarių Asocijacijai, tačia paskui jie pakeitė pavadinimą ir logotipą taipogi. Kadangi pati tą logotipą sukūriau, leidau sau jį įamžinti ant bokalo :)
